- tvirtagalys
- tvirtagalỹs sm. (34a) OG189, RŽ, OG LII16, tvirtagalis augalo stiebo ar medžio kamieno storasis galas, drūtgalys: Iš ilgosios karties tvìrtagalio atkirsk dar kuolą Trgn. Linų tvirtagaliaĩ geriau braukias Ml. Iš tvirtagalėlio padirbsiu lovelę LTR(Ut).
Dictionary of the Lithuanian Language.
